Rąstiniai namai
Namuose praleidžiame nemažą gyvenimo dalį, čia auga mūsų vaikai, o gal kada nors prie lango lūkuriuosime atvažiuojančių anūkų... Tad statant namą rūpinamės, kad mūsų gyvenamoji aplinka būtų sveika ir jauki. Mediena, iš kurios statomi rąstiniai namai, – unikali medžiaga, kokios šiuolaikiniam žmogui dirbtiniu būdu kol kas nepavyko sukurti ir vargu ar kada nors pavyks. Pušis auga 120–150 metų, kol pasiekia tokį storį, kad iš jos būtų galima ręsti sienojus. Nukirstas medis nustoja augti, bet mediena tebekvėpuoja, sugeria ir vėl atiduoda drėgmę, skleidžia per šimtmečius sukauptų sakų aromatą.
Rąstiniai namai lyginant su kitų tipų namais pasižymi tokiomis savybėmis:
Sveika aplinka. Spygliuočių rąstuose likę sakai teigiamai veikia rąstiniame name gyvenančių žmonių kvėpavimo takus ir plaučius. Be to, nustatyta, kad šilta natūralios medienos spalva teigiamai veikia žmogaus psichinę būklę, ramina nervų sistemą ir sukuria palankias sąlygas pilnaverčiam poilsiui.
Natūrali oro drėgmė. Rąstiniai namai palaiko natūralų drėgmės balansą namo viduje. Jei patalpose padaugėja drėgmės, rąstų sienos ją sugeria. Patalpai pradžiūvus, medis drėgmę grąžina atgal. Rąstiniame name, skirtingai nei kitų tipų pastatuose, oras neišsausėja. Rąsto savybė akumuliuoti drėgmės perteklių ir jį atiduoti padeda palaikyti optimalią kambario temperatūrą. Rąstinis namas „kvėpuoja“, todėl jame nebūtina brangiai kainuojanti kondicionavimo sistema.
Elektrostatiškumas. Rąstinio namo patalpose ore nesklando dulkės. Elektrostatinės medžio savybės neleidžia patalpose kauptis statinei elektros energijai, dėl kurios ore ir sklando dulkės. Jei patalpose daug dulkių, jos gali sukelti alergiją. Todėl nuo alergijos kenčiantiems žmonėms rekomenduojama gyventi rąstiniuose namuose.
Ilgaamžiškumas. Medis yra ilgaamžė statybinė medžiaga. Teisingai suręstas ir prižiūrimas namas gali stovėti šimtmečius. Iki šiol Skandinavijoje ir Rusijoje stovi namai, kuriems jau yra 600–700 metų. Šiuolaikinėmis technologijomis pastatytas rąstinis namas tarnaus taip pat ilgai, jei tik bus tinkamai prižiūrimas. Didelę įtaką medinių konstrukcijų naudojimo laikui pailginti turi įvairios konstrukcinės priemonės:
- Sausos medienos naudojimas, dažymas ir impregnavimas.
- Projektuoti taip, kad prie medinių elementų prieitų oras ir jie gerai vėdintųsi.
- Siekti, kad nesusidarytų kondensatas.
- Naudoti medieną be žievės.
- Išsikišusias į išorę medienos dalis įrengti taip, kad ant jų nesilaikytų ir gerai nutekėtų vanduo.
Garso izoliacinės savybės. Sausas medis yra geras garso izoliatorius. Dėl savo fizikinių savybių medis gerai sugeria garsą ir neleidžia jam sklisti aplinkoje. Todėl vidinės rąstinės pertvaros tarp kambarių užtikrina garso slopinimą. Medis pasižymi ir tuo, kad sugeria ir mažina vibraciją.
Priešgaisrinės savybės. Galbūt tai skamba keistai, bet pakankamai didelio skersmens rąstas yra labiau atsparus degumui, nei plieno konstrukcijos. Veikiant ugniai rąsto paviršius anglėja. Susidaręs anglies sluoksnelis yra geras šilumos izoliatorius, apsaugantis vidinius medienos sluoksnius nuo aukštos temperatūros, neleidžiantis į juos patekti deguoniui. Medinėms konstrukcijoms lemiamu užsidegimo veiksniu yra jų paviršiaus ploto santykis su tūriu. Šiluma mediena plinta apie 350–1300 kartų lėčiau, nei metaluose, o medžio anglyje – 5–6 kartus lėčiau nei medienoje. Be to, medieną galima apdoroti specialiomis ugniai atspariomis medžiagomis.
Ekologiškumas. Nūdienos energijos taupymo samprata aprėpia kur kas platesnę sritį už tiesiogines namo šildymo/ šaldymo/vėdinimo energijos sąnaudas. Energetine prasme mediniai pastatai „žalesni“ dėl daugybės aplinkybių:
- naudojama atsinaujinančioji statybinė žaliava – mediena;
- mažiau energijos ir darbo sąnaudų apdorojant rąstus nuo kirtimo iki sumontavimo;
- rąstiniams namams paprastai naudojami vietinių kirtaviečių rąstai, todėl mažiau energijos naudojama transportavimui;
- rąstinių pastatų vidinėms sienoms dažniausiai netaikoma papildoma apdaila, taip taupant žaliavas ir darbo sąnaudas;
- mažiau naudojama metalinių tvirtinimo elementų, todėl daug mažesnė su jų gamyba susieta energija;
- modernūs rąstiniai namai naudoja mažiau energijos, palyginti su geresnės termoizoliacijos karkasiniais namais;
- ateityje, pasibaigus rąstinių namų eksploatacijai, jie nebus griaunami, kaip kitų statybinių medžiagų pastatai, o išmontuojami, panaudojant medieną kitiems tikslams.
Šiluminės savybės. Medinės sienos pasižymi gera šilumos izoliacija. Sibire, kur žiemą šalčiai siekia -40 laipsnių C ir daugiau, nuo senų laikų žmonės gyvena rąstiniuose namuose pastatytuose iš 20-25 cm storio rąstų. Medinė siena iš 24-26 cm rasto saugo šilumą taip pat kaip 1,2 m storio plytų siena. Medinės sienos sukaupia šilumą ir tolygiai paskirsto visoje patalpoje. Todėl rąstiniame name bus šilta net per didžiausius šalčius. Rąstinis namas pasižymi maža šilumos apykaita. Dėl šios savybės sienos paviršiaus temperatūra yra labai artima patalpos temperatūrai, kas sąlygoja komfortą patalpoje.
Rąstinių namų technologija tobulinta šimtmečius
Medinės konstrukcijos beveik bendraamžės su žmonija. Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad jau prieš 3–4 tūkstančius metų Europoje žmonės statė primityvius būstus iš medžio šakų ir ištisinių kamienų. Statybai naudoti plonų medžių kamienai, nes storesnius akmeniniais įrankiais buvo sunku įveikti. Prieš Kristų žmonės gyveno gentinėmis bendruomenėmis, dideliuose būstuose, kuriems statyti naudota stulpinė konstrukcija. Medžių kamienai buvo sustatomi vertikaliai, išpinami šakomis, o plyšiai užkamšomi samanomis, vilna ir moliu. Vėliau (Lietuvoje pirmo tūkstantmečio pradžioje, kartu su geležinio kirvio paplitimu) pradėta ręsti horizontaliai. Kampuose horizontalūs rąstai suleisti į vertikaliai stovinčius stulpus. Biskupino mieste rasta visa tokio tipo rąstinių namų gyvenvietė, kuri buvo pastatyta apie 500 metų prieš Kristų. Panašiai buvo statoma ir Lietuvoje. Rentinė konstrukcija, kai horizontalūs rąstai kampuose jungiami spyna paplito daug vėliau. Greičiausiai medinių namų statybos raida vyko dideliame Šiaurės miškų regione besitęsiančiam nuo Norvegijos per Švediją, Suomiją ir europinę Rusijos dalį iki Sibiro. Būtent šiame regione (į jį įeina ir Lietuva) atsirado pakankamai sandarūs rąstiniai namai, tobulėjo ir buvo atrandami nauji kampų sukirtimo būdai. Jau apie 500 metų čia veikia savotiška rąstinių namų statybos bandymų aikštelė, kurioje tobulinamos šios statybos technologijos. Nors seniausi Lietuvoje išlikę gyvenamieji rąstiniai pastatai yra tik apie 300 metų senumo, galima teigti, kad rąstinės statybos tradicija mūsų šalyje siekia beveik 2 tūkstančius metų. Iš rąstų padarytų gynybinių įtvirtinimų randama kasinėjant piliakalnius. Rąstinės buvo pirmosios pilys ir bažnyčios. Dar šiandien tebestovinti Stelmužės bažnyčia statyta 1713 m., Palūšės bažnyčia – apie 1750 m. Šiuo metu Lietuvos liaudies buities muziejuje atstatomas Aristavėlės dvaras statytas 1700 m. Seniausios išlikusios valstiečių sodybos iš XVIII amžiaus. Šių gyvenamųjų pastatų statyboje visiškai nenaudota geležinių vinių. Labiausiai statybos kokybė priklausė nuo meistro žinių, įgūdžių ir gebėjimų, ypatingas dėmesys buvo skiriamas rąstų parinkimui.
