Rastinių namų standartai
Medinių namų gamintojų asociacija parengė tipinį įmonės standartą „Rąstinės pastatų dalys. Techniniai reikalavimai“, kuris 2006 m. lapkričio mėn., 8 d. buvo pristatytas Lietuvos standartizacijos departamento standartizacijos technikos komitete LST TK 17 „Mediena“. Technikos komitetas TK 17 Mediena susipažinęs su pateiktu įmonės standarto projektu, pritarė jo patvirtinimui įmonės standartu (atsisiųsti).
Medinių namų gamintojų asociacijos parengtas standartas yra nuolat tobulinamas ir 2011 m. buvo išleistas IV leidimas. Parengtas standartas yra naudojamas kaip tipinis įmonės standartas, pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus jo laikytis neprivaloma. Standartų diegimas yra savanoriškas procesas, tačiau juos įsidiegusios įmonės įsipareigoja rąstinius namus gaminti pagal standarte nustatytus kokybės reikalavimus.
Standarto atsiradimui įtakos turėjo žmonių nusiskundimai dėl nekvalifikuotų gamintojų, statančių nekokybiškus rąstinius namus ir užsienio šalių pirkėjai vis dažniau iš Lietuvos gamintojų reikalaujantys sertifikatų, liudijančių apie gaminių kokybę. Asociacija iškilus konfliktams tarp gamintojo ir kliento atlieka statomų ar pastatytų rastinių pastatų ekspertizes. Yra vertinama, kaip pastatytas rąstinis namas atitinka MNGA standarto „Rąstinės pastatų dalys. Techniniai reikalavimai“ reikalavimus, ekspertizės išvadas pripažysta teismai.
Rąstinis namas ypač reikalauja kvalifikuoto darbo ir specifinių žinių, nes medis yra gyvas, o namas po jo pastatymo dar kelis metus „vaikšto“. Tarp rąstų gali atsirasti plyšiai, kuriuos paskui tenka kamšyti, patiriami šiluminiai nuostoliai šildant, namas gali netolygiai sėsti, rąstus gali užpulti grybelis ir t.t. Nekokybiškai pastatyti namai gadina bendrą rąstinių namų įvaizdį. Ne paslaptis, kad rinkoje yra nemažai nekvalifikuotų gamintojų, statančių namus be jokių sutarčių ir įsipareigojimų. Iškilus klausimams dėl kokybės iš tokių gamintojų yra sunku ką nors išsireikalauti. Būna atvejų, kai ir įmones su klientais sudaro sutartis, kurių apimtis neviršija 1-2 lapų. Tokios apimties sutartyse faktiškai neįmanoma apibrėžti visų statomo namo kokybės kriterijų. Vien rąstinių namų standarte yra išdėstyta daugiau nei 100 įvairių nuostatų ir reikalavimų, kurie apibrėžia, koks turėtų būti rąstinis namas. Tikrasis brokas pasirodo po 1-2 metų nuo namo pastatymo. Nekokybiškai pastatytame rąstiniame name būna sudetinga ir brangu ištaisyti broką. Savaime suprantama, kad kokybiškai pastatyto rąstinio namo vertė ateityje tik didės, o nekokybiškas namas savo ruožtu su laiku tik dar labiau praras savo vertę.
Klientas, sudarinėdamas sutartį su gamintoju, negali žinoti visų rastinio namo gamybos ir statybos subtilybių. Standartai yra skirti ginti vartotojus ir apsaugoti juos nuo nekokybiškos produkcijos. Juose išdėstyti reikalavimai užtikrina, kad pastatytas namas bus kokybiškas. Gamintojas, sudarydamas sutartį su klientu, nurodo, kad rąstinis namas gaminamas pagal Standartą ir atitinks jame išdėstytus reikalavimus. Tokiu būdu tarp gamintojo ir kliento ateityje bus išvengta nesusipratimų.
Europos Sąjungos šalyse nėra patvirtintų rąstinių namų gamybos standartų, o ši sritis iki šiol yra mažai reglamentuota. Rąstinių namų standartus jau prieš kelis dešimtmečius yra priėmusios ir naudoja Šiaurės Amerikos šalys, o nuo 2006 m. tokie standartai įsigaliojo Norvegijoje. Šie procesai Europos Sajungos šalyse dar tik įsibėgėja.
Viena iš priežasčių, dėl ko ilgą laiką nebuvo rąstinių namų gamybos standartų yra didelė rąstinių namų įvairovė. Egzistuoja rankomis apdirbtų rąstų namai, frezuotų, tekintų arba klijuotų rąstų namai, o taip pat iš tašų surinkti mediniai nameliai. Be to priskaičiuojama apie 50 skirtingų rąstų kampų sujungimų, kurie gali būti daromi rankomis arba staklėmis. Rąstų profilio forma taip pat gali būti įvairi: apvali, stačiakampio formos, skirtingos briaunų proporcijos, išdrožos forma ir t.t. Kiekvienas rąstinių namų gamintojas yra įsisavinęs savitą gamybos technologiją, pagal kurią gamina namus, todėl rąstinių namų įvairovė yra labai didelė. O rąstinių namų architektūrinių sprendimų ar kultūrinio palikimo apskritai standartizuoti neįmanoma.
Tačiau, nežiūrint visų skirtumų, yra bendri visiems rąstiniams namams taikomi kokybės kriterijai, pagal kuriuos parengti rąstinių pastatų standartai. Visų pirma, tai medienos naudojamos namų gamyboje kokybė, kurią apibrėžia tokie rąstų požymiai kaip augimo ypatumai, šakotumas, pažaidos ir t.t. Rastinių namų gamyboje labai svarbus yra pats medienos apdirbimo procesas, t.y. džiovinimas, laikymas, impregnavimas. Kita reikalavimų grupė yra susijusi su pastato konstrukciniais reikalavimais.
Paprastai kiekviena įmonė gamina ir stato rąstinius namus pagal savitą technologiją. Standartas apibrėžia bendrus gamybos ir statybos reikalavimus, kurių laikantis garantuojama rąstinio namo kokybė. Apibendrinusi visus kokybės kriterijus ir įvertinusi užsienio šalių patirtį Asociacija parengė tipinį įmonės standartą, kurį 2006 m. lapkričio mėn. pristatė Lietuvos standartizacijos departamento standartizacijos technikos komitetui LST TK 17 „Mediena“. Parengtas standartas „Rąstinės pastatų dalys. Techniniai reikalavimai“ taikomas visų tipų rąstiniams pastatams statyti ir apibrėžia sienų, perdangų bei stogo konstrukcinių elementų gamybos bei statybos būdus. Jame yra nustatyti reikalavimai medienos kokybei, pastato konstrukcijoms ir jų surinkimui, tarpų sandarinimui, pastato sėdimui, apsaugai nuo biologinių pažaidų ir t.t. MNGA rengdama šį standartą naudojosi Tarptautinės rąstinių namų gamintojų asociacijos (ILBA) patirtimi, kurios nariu yra, taip pat konsultavosi su Lietuvos mokslininkais ir Norvegijos specialistais. Asociacijos nariai sudarė darbo grupę iškylantiems klausimams spręsti, todėl standarte surinkta geriausia gamintojų patirtis, o jis pritaikytas Lietuvos sąlygoms. MNGA nuolat vizituoja savo asociacijos narius ir prižiūri, kaip laikomasi MNGA standarto reikalavimų.
